Atvejo analizė

Turinio valdymo ir publikavimo sistema

Žiniasklaidos rėmimo fondo turinio bankas: redakcijos pačios kelia straipsnius, laidas ir tinklalaides, o tekstą galima ir paklausyti.

Šviečiamosios žurnalistikos programa: redakcijų straipsniai, laidos ir tinklalaidės vienoje vietoje, garso įrašai pažymėti ženkliuku.

ProblemaFondo finansuotų projektų turinys turi būti laisvai prieinamas dvejus metus, bet jis išmėtytas po kelių dešimčių redakcijų svetaines ir kiekviena jį ruošia savaip.

SprendimasViena vieta visam turiniui: redakcijos pačios kelia ar importuoja įrašus, lankytojas renkasi pagal programą ir formatą, o teksto straipsnius galima paklausyti.

Kontekstas

Valstybinis žiniasklaidos rėmimo fondas kasmet finansuoja šimtus projektų: regioninius laikraščius, tinklalaides, kultūros žurnalus, tiriamąją žurnalistiką, laidas tautinių mažumų kalbomis. Pagal fondo taisykles tokių projektų turinys bent dvejus metus turi būti laisvai prieinamas ne tik leidėjo svetainėje, bet ir pas patį fondą.

Taip atsirado turinio bankas: viena vieta, kurioje galima rasti viską, kas sukurta už fondo lėšas. Čia skelbiami kelių dešimčių redakcijų straipsniai, vaizdo laidos ir garso įrašai.

Ką reikėjo išspręsti

Sunkiausia buvo pritaikyti sistemą žmonėms, kurie ją pildo. Turinį kelia pačios redakcijos, ir kiekviena dirba savaip: vieni turi tekstą su nuotraukomis, kiti tik nuorodą į YouTube, treti garso failą. Jei įkelti būtų sudėtinga, bankas liktų pustuštis, o medžiagą tektų rinkti pačiam fondui.

Lankytojas turi greitai rasti tai, ko ieško. Kai įrašų tūkstančiai, vien sąrašo pagal datą nepakanka.

Svarbus ir prieinamumas. Fondo misija - informacija visiems, todėl tekstą turėjo būti galima ir paklausyti.

Kaip sudėliota sistema

Kiekviena redakcija turi savo paskyrą. Prisijungusi ji įkelia turinį, pasirenka programą, pagal kurią gavo finansavimą, ir prideda nuorodą į originalų šaltinį. Didesnėms redakcijoms nereikia visko perkelti rankomis: straipsnius galima importuoti iš jų pačių sistemų. Jei dalies įrašų perkelti nepavyksta, tai matyti iš karto, ir importą galima pakartoti.

Lankytojui turinys suskirstytas pagal fondo programas, o kiekvienoje programoje galima atsirinkti tik vaizdo, garso arba teksto įrašus. Prie kiekvieno įrašo nurodyta, kuri redakcija jį įkėlė, o šone siūlomi panašūs įrašai iš tos pačios programos.

Teksto straipsniams sistema pati sukuria garso versiją. Skaitytojas gali jos klausytis, pavyzdžiui, važiuodamas ar tiesiog pavargusiomis akimis. Garso įrašus kuria išorinė paslauga. Jei ji kartais neatsako, sistema vėliau bando dar kartą, kad straipsnis neliktų be garso.

Nuotraukos ir failai laikomi bendroje bibliotekoje, todėl to paties vaizdo nereikia kelti kelis kartus. Svetainė turi šviesią ir tamsią temą, paiešką ir prieinamumo nustatymus.

Ką verta žinoti prieš panašų projektą

Tokio projekto sėkmę lemia ne lankytojo, o turinį keliančio žmogaus patogumas. Jei įkelti įrašą redakcijai užtrunka dešimt minučių, dalis redakcijų to tiesiog nedarys. Todėl daugiausia laiko skyrėme įkėlimo procesui, o titulinio puslapio išvaizda buvo antroje vietoje.

Ekranų vaizdai

Tos pačios programos vaizdo įrašai: filtras šoniniame meniu palieka tik video formatą.
Regioninės žiniasklaidos projektai, atrinkti tik teksto straipsniai su redakcijos pavadinimu ir data.
Straipsnio puslapis: kuri redakcija įkėlė turinį, dalinimasis, panašūs įrašai ir garso versija po nuotrauka.
Vaizdo laidos įrašas su aprašymu, šaltinių nuorodomis ir nuoroda į originalų turinio šaltinį.
Dažniausi klausimai: kodėl fondo finansuotas turinys turi būti laisvai prieinamas ir kas jį kelia į banką.
Kitas žingsnis

Panaši situacija jūsų įmonėje?

Papasakokite apie procesą, kuris šiandien skauda. Grįšime su klausimais per vieną darbo dieną.

Arba tiesiogiai: info@desamedia.lt · +370 686 59999